Knygnešys Matas Slančiauskas
Gimė bežemio, medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas pamokė skaityti iš lenkiško elementoriaus ir 1857 m. nuvežė toliau mokytis į Rudiškių špitolę pas vargonininką. Čia pramoko ne tik vargonuoti bei pažinti gaidas, bet ir lietuviškai skaityti. Būdamas neturtingų tėvų sūnus, toliau mokytis negalėjo, pasirinko siuvėjo amatą. Mėgo skaityti, buvo apsišvietęs žmogus – tuometinio kaimo inteligentas. Gavęs paskaityti 1 „Aušros“ numerį, vėliau savo įspūdžius taip aprašė: „…ilgai verkiau iš džiaugsmo, sulaukęs taip mylimą svetį“. Pradėjo siųsti į „Aušrą“ korespondencijas, savo kūrybos eiles. Susipažino su knygnešiais, ėmė platinti draudžiamą spaudą. Pats spaudos iš Prūsijos nenešė, nuo 1889 m. jau naudojosi J. Bielinio paslaugomis. Atėjęs į kaimą siūti, dar mokydavo vaikus skaityti ir rašyti. Artimai bendradarbiavo su J. Trumpuliu, Antanu Baranausku, A. Ratkumi. Jie keturiese 1889 m. gegužės mėn. 7 d. įsteigė slaptą „Atgajos“ draugiją. Priėmė daugiau narių iš Joniškio ir Gruzdžių apylinkių. Buvo faktiškas šios draugijos vadovas. Parašė jos statutą, kurį dar pataisė L. Vaineikis. Be savo pagrindinio uždavinio – tautosakos rinkimo, draugija rūpinosi ir draudžiamos spaudos platinimu, turėjo bibliotekėlę. 1895 m. balandžio mėn. 26 d. įkliuvus knygnešiui S. Rupšiui, žandarai sužinojo apie L. Vaineikį, kaip „Atgajos“ bendradarbį. Per kratą L. Vaineikio tėvų namuose rado M. Slančiausko laiškų, rankraščių.
1895 m. liepos mėn. 18 d. per kratą namuose rado 71 sąsiuvinį su tautosaka, sava kūryba. Jam rašytų J. Bielinio, S. ir L. Didžiulių, M. Jankaus, J. Miliausko, R. Šliūpo ir kt. laiškų, „Atgajos“ statutą, kalendorių ir dainų knygelių. Nuo 1895 m. rugsėjo mėn. 5 d. paskirtas kardomasis areštas Šiaulių kalėjime. Caro 1896 m. rugpjūčio mėn. 31 d. paliepimu 3 metams ištremtas į Rygą. Grįžęs namo nenustojo platinti draudžiamos spaudos ir rinkti tautosakos. Daug rašė periodinei spaudai. 1907 m. priimtas į Lietuvos mokslo draugiją nariu-bendradarbiu.