Jei nebu­vo­te Lie­tu­vos sos­ti­nė­je Vil­niu­je vidur­va­sa­rį, kai čia vyks­ta Didžio­ji lie­tu­vių meno olim­pia­da, ko gero, Jums sun­ku įsi­vaiz­duo­ti galin­gą dvi­de­šim­ties tūks­tan­čių daly­vių cho­ro skam­be­sį arba dide­lia­me sta­dio­ne atgy­jan­čius devy­nių tūks­tan­čių šokė­jų brė­žia­mus raš­tus. Ar gali būti, kad į vie­ną nedi­de­lę teri­to­ri­ją gali tilp­ti visa šalis ir jos kai­mų, mies­te­lių, mies­tų, tar­mių, senų­jų dai­nų, šokių bei kitų tra­di­ci­jų mar­gu­mas? Visa tai ir dar dau­giau gali­te pama­ty­ti Dai­nų šven­tė­je. Lie­tu­vos dai­nų šven­tės vyks­ta kas ket­ve­ri metai ir į vie­ną dai­nuo­jan­tį, šokan­tį, gro­jan­tį būrį suk­vie­čia dešim­tis tūks­tan­čių meno mėgė­jų iš visos Lie­tu­vos.

Lie­tu­vos mok­s­lei­vių dai­nų šven­tės, irgi vyks­tan­čios kas ket­ve­ri metai – tai gra­ži didžių­jų šven­čių tra­di­ci­jų tąsa, puo­se­lė­jan­ti, sau­go­jan­ti ir jau­na­jai kar­tai skie­pi­jan­ti pačias tau­riau­sias tau­tiš­ku­mo ir pat­rio­tiš­ku­mo idė­jas. Lie­tu­vos mok­s­lei­vių dai­nų šven­tės trykš­ta jau­na­tviš­ku džiaugs­mu, užkre­čian­čiu gyvy­bin­gu­mu, išsi­ski­ria žan­rų įvai­ro­ve, jose dar­niai susi­pi­na seno­sios tra­di­ci­jos ir šiuo­lai­ki­nis moder­nu­mas. Tokia gra­ži, kerin­ti, įtrau­kian­ti, džiaugs­min­ga ir spal­vin­ga šven­tė vyks atei­nan­čią vasa­rą Vil­niu­je. Skai­ty­ki­te toliau →