Turiningas mokytojų šeštadienis Anykščiuose

Šeš­ta­die­nį, t.y. gegu­žės 12 die­ną, mūsų pro­gim­na­zi­jos moky­to­jų kolek­ty­vas vyko į edu­ka­ci­nę-pažin­ti­nę išvy­ką – aplan­kė Anykš­čius, gar­sų lite­ra­tū­ros kūrė­jų kraš­tą,  gra­žiais gam­tos kam­pe­liais bei įvai­rio­mis pra­mo­go­mis trau­kian­tį turi­s­tus.  Buvo­me malo­niai nuste­bin­ti ryti­niu kavos puo­de­liu su sal­du­my­nais, kuriuos pasiū­lė kelio­nių fir­mos „V&M Tra­vel” orga­ni­za­to­riai. Tai sma­giai nutei­kė kelio­nei, nuo­šir­džiam,  šil­tam bend­ra­vi­mui.

Anykš­čiuo­se pabu­vo­jo­me COSMOS“ Paukš­čių Take, kur pasi­ju­to­me kaip tik­ra­me kos­mo­se. Veid­ro­džiai, švie­sos ele­men­tai, elekt­ro­mag­ne­ti­niai vir­pe­siai  suku­ria bega­ly­bės pojū­tį. Tai užbu­ria, nori­si pabū­ti ilgiau, o gali­ma tik 4 minu­tes. Tada sku­bė­jo­me pama­ty­ti Anykš­čius iš aukš­tai, lipo­me į nuo­sta­bio­sios Anykš­čių baž­ny­čios bokš­te esan­čią apžval­gos aikš­te­lę, gro­žė­jo­mės mies­te­lio pano­ra­ma. Labai norė­jo­me pama­ty­ti „apvers­tą“ namą ir apžiū­rė­ti jo vidų. Gal įspū­džiai nėra  ypa­tin­gi, vis dėl­to pama­ty­ti ir pajaus­ti „nesva­ru­mą“ ver­tė­jo. O Rogu­čių tra­są daug kas pir­mą­kart išban­dė. Atro­do, visi paten­kin­ti, kad pavy­ko nuskrie­ti nuo Kali­tos kal­no su vėje­liu! Jau ne pir­mą kar­tą pabu­vo­jo­me ir prie Pun­tu­ko akmens, ant­ro pagal dydį akmens Lie­tu­vo­je. Jame iškal­ti S. Dariaus ir S. Girė­no barel­je­fai bei jų testa­men­to žodžiai, čia,  pagerb­da­mas legen­di­nių lakū­nų žyg­dar­bį, atro­do, geriau­siai pajun­ti lie­tu­vių vie­ny­bę. Gar­sų­jį Anykš­čių šile­lį, apdai­nuo­tą A. Bara­naus­ko, ir Šven­to­sios vin­gius ste­bė­jo­me iš aukš­tai – eida­mi Medžių lajų taku, pir­muo­ju tokiu taku Rytų Euro­po­je, po to — iš apžval­gos bokš­to, kurio aukš­tis 34 met­rai. Be galo gra­žūs vaiz­dai, „įra­šy­ti“ į atmin­tį ilgam pri­si­mi­ni­mui, tačiau norė­jo­si juos įam­žin­ti ir foto­a­pa­ra­tu.

Grįž­tant namo, vėl buvo­me pavai­šin­ti kava ir sal­du­my­nais, pasi­džiau­gė­me turi­nin­ga eks­kur­si­ja, padė­ko­jo­me kelio­nės orga­ni­za­to­riams, šau­niai gidei Ire­nai. AČIŪ sako­me mokyk­los tary­bai ir jos pir­mi­nin­kei Daliai Mar­cin­ke­vi­čie­nei. Po šios kelio­nės nori­si vėl kur nors vyk­ti, patir­ti nau­jų įspū­džių. Mūsų Lie­tu­va —  labai gra­žus kraš­tas, dar daug kas nea­p­lan­ky­ta, neap­žiū­rė­ta. O pama­tę patys, žino­si­me, ką paro­dy­ti savo moki­niams.

Ir aš ten buvau…      Rima