Svečiuose – vaikų literatūros kūrėjas Darius Rekis

Vai­kams daž­nai atro­do, kad rašy­to­jai – pra­ei­to šimt­me­čio ar dar senes­nių lai­kų žmo­nės, geriau­siu atve­ju kaž­kur pasau­lio kraš­te gyve­nan­tys paslap­tin­gi žodžio ste­bukla­da­riai. Ir tik nedau­ge­lis juos gali įsi­vaiz­duo­ti kaip tokius pačius žmo­nes, arti­mus ir papras­tus, gyve­nan­čius šalia mūsų. Būtent toks ir yra nese­niai į mūsų rajo­ną grį­žęs ir jau ketu­rio­mis kny­go­mis skai­ty­to­jus nuste­bi­nęs poe­tas ir pro­zi­nin­kas Darius Rekis. Tad į susi­ti­ki­mą su šiuo jau­nu rašy­to­ju susi­rin­ko tre­čių ket­vir­tų kla­sių pra­di­nu­kai ir penk­to­kai, norin­tys gyvai pabend­rau­ti su vai­kiš­kų kny­gų auto­riu­mi.

Darius Rekis gimė 1982 m. rug­sė­jo 9 d. Alse­lių kai­me, Joniš­kio rajo­ne. 1983 m. šei­ma per­si­kė­lė gyven­ti į Akme­nės rajo­no Ven­tos kai­mą. Ven­to­je Darius bai­gė vidu­ri­nę mokyk­lą,

2001–2006  m. stu­di­ja­vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, Vai­kys­tės peda­go­gi­kos stu­di­jų prog­ra­mą su Eti­kos daly­ko spe­cia­li­za­ci­ja, vėliau apsi­gy­nė eduko­lo­gi­jos magist­ro laips­nį, o 2014 m. apsi­gy­nė ir dak­ta­ro diser­ta­ci­ją. Darius Rekis dar būda­mas stu­den­tu akty­viai įsi­trau­kė į visuo­me­ni­nę veik­lą, buvo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to tary­bos, uni­ver­si­te­to sena­to narys, vie­nas iš Klai­pė­dos mies­to Aka­de­mi­nių rei­ka­lų tary­bos stei­gi­mo ini­cia­to­rių.

Jau­nas rašy­to­jas yra išlei­dęs jau ketu­rias kny­gas. Pir­mo­ji poe­zi­jos kny­ga „Pasi­slė­pu­sios sau­lės švie­soj“ pasi­ro­dė 2011 m. Pir­ma­ja­me rin­ki­ny­je – mokyk­los ir stu­di­jų metais para­šy­ti eilė­raš­čiai. Po tre­jų metų išklei­džia­ma apy­sa­ka jau­ni­mui „Vis­ką susap­nuo­ti dar kar­tą“. Ši kny­ga, pasak jos auto­riaus, – stu­di­jų Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te rezul­ta­tas, nes rašy­ti vai­kams paskai­tų metu audi­to­ri­ją pas­ka­ti­no dės­ty­to­jas Romu­al­das Skun­či­kas. Kaip tei­gia Darius Rekis, tada ir atsi­ra­do min­tis paban­dy­ti, o vie­ną nemi­gos nak­tį paki­lęs iš lovos ir para­šęs pir­mą sky­rių. 2016 m. pasi­ro­do ant­ro­ji eilė­raš­čių kny­ga „Pra­žy­du­sios klum­pės“, kurią auto­rius pri­sta­tė ir Joniš­kio Jono Avy­žiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Šie­met die­nos švie­są išvy­do pasa­ka vai­kams „Kaip kukiai su gruz­džiais kovo­jo“. Tai sma­gi, nuo­tai­kin­ga isto­ri­ja apie drau­gys­tę, ryž­tą, drą­są ir kelio­nę į nuo­ty­kį.

Smal­si vai­kų audi­to­ri­ja išklau­sė auto­riaus pasa­ko­ji­mą apie jo kūry­bos pra­džią: pomė­gį skai­ty­ti kny­gas, lydė­ju­sį būsi­mą­jį rašy­to­ją nuo pat mažu­mės, mažes­niems bro­liu­kas eks­p­rom­tu vaka­rais prieš mie­gą kuria­mas pasa­kas, dės­ty­to­jo R. Skun­či­ko padrą­si­ni­mą. Lei­dus klaus­ti, vai­kų ran­ku­tės kilo vie­na po kitos. Taip norė­jo­si išsi­aiš­kin­ti, iš kur kyla idė­jos, kada ir kaip geriau­siai seka­si rašy­ti. Dėl dide­lio klau­sy­to­jų smal­su­mo net pri­trū­ko lai­ko kūry­bi­nei užduo­čiai – pasa­kos kūri­mui. Bet tai bus gali­ma pada­ry­ti ir kito susi­ti­ki­mo metu, kai pasi­ro­dys dar vie­na kny­ge­lė vai­kams, ko mes auto­riui ir lin­ki­me. Įteik­da­ma auto­riui kuk­lią atmi­ni­mo dova­nė­lę susi­ti­ki­mo orga­ni­za­to­rė moky­to­ja Ali­na Jonai­tie­nė lin­kė­jo nepra­ras­ti lakios fan­ta­zi­jos ir noro kur­ti vai­kams, nes tai išties neleng­vas dar­bas. Vai­kų audi­to­ri­ja – pati ino­rin­giau­sia.