Linksmosios rusų kalbos užduotys

Balan­džio 24 die­na “Sau­lės” pag­rin­di­nė­je mokyk­lo­je vyko užsie­nio kal­bos (rusų kal­bos) rajo­ni­nis ren­gi­nys “Links­mo­sios rusų kal­bos užduo­tys”.
Svei­ki­na­me mūsų pro­gim­na­zi­jos 8A kla­sės moki­nių koman­dą (Bal­t­ra­mai­tį Luką, Radžvi­lą Skir­man­tą, Pui­do­ką Domą, Bal­ny­tę Dovi­lę, Rama­nauskai­tę Emą ir Misiū­tę Agnę) lai­mė­ju­sią I vie­tą.
Ačiū moky­to­joms Jeka­te­ri­nai Alek­sand­ra­vi­čie­nei ir Sviet­la­nai Plak­sij.

Darbymetis “Kibirkštėlėje”

Kiek­vie­ną pava­sa­rį šokė­jams, dai­ni­nin­kams ir kitiems meno būre­lių daly­viams pra­si­de­da įtemp­to dar­bo lai­ko­tar­pis – fes­ti­va­liai, kon­kur­sai, šven­tės ir t.t. ir pan. Ne išim­tis ir šis pava­sa­ris. Šokių stu­di­jai “Kibirkš­tė­lė” dar­by­me­tis pra­si­dė­jo jau kovo 1 d., kai jau­nuo­lių gru­pės šokė­jai daly­va­vo res­pub­li­ki­nia­me jau­ni­mo šokių fes­ti­va­ly­je “Šokim šoki­mė­lį” Joniš­kio kul­tū­ros cent­re. Ten mūsų šokė­jai pasi­ro­dė kar­tu su geriau­siais šalies kolek­ty­vais iš Šiau­lių, Mažei­kių, Pane­vė­žio, ir ‚žino­ma, Joniš­kio. Net trys fes­ti­va­ly­je daly­va­vę kolek­ty­vai – Mažei­kių “Kauš­ku­tis”, Šiau­lių “Šėl­ti­nis” ir “Žal­nie­riu­kas” yra pel­nę aukš­čiau­sią Lie­tu­vos meno kolek­ty­vų apdo­va­no­ji­mą – Auk­so paukš­tę. Mūsų šokė­jai tarp tokių aukš­to lygio kolek­ty­vų nepa­da­rė gėdos nei sau, nei mokyk­lai – pasi­ro­dė pui­kiai, sulai­kė dide­lio žiū­ro­vų palai­ky­mo. Ypač pub­li­ką suža­vė­jo ir “užve­dė” šokis jau tapęs mūsų kolek­ty­vo vizi­ti­ne kor­te­le — “Granskve­ras”. Šio šokio metu salė tie­siog ošė nuo ova­ci­jų.
Po to buvo dau­gy­bė pasi­ro­dy­mų mokyk­los ren­gi­niuo­se ir kon­cer­tuo­se, jų čia ir nevar­din­si­me, nes visi, kas daly­vau­ja mokyk­los gyve­ni­me juos matė ir žino.
Prieš pat pava­sa­rio ato­sto­gas kar­tu su cho­ro “Pasa­kė­lė” dai­ni­nin­kais Kul­tū­ros cent­re mies­to dar­že­lių ugdy­ti­niams paro­dė­me spal­vin­gą ir nuo­tai­kin­gą muzi­ki­nę pasa­ką – miu­zik­lą “Metų lai­kai”, kur “Kibirkš­tė­lės” šokė­jos atli­ko net sep­ty­nis šokius.
Po ato­sto­gų pasi­ro­dy­mai pasi­py­lė kaip iš gau­sy­bės rago – ir dau­gy­bė ren­gi­nių mokyk­lo­je, ir mies­te, ir net­gi kai­my­ni­nė­je Lat­vi­jo­je: šoko­me Algi­man­to Rau­do­ni­kio meno mokyk­los cho­reo­gra­fi­jos sky­riaus dvi­de­šimt­me­čio jubi­lie­ji­nia­me kon­cer­te, daly­va­vo­me res­pub­li­ki­nia­me šiuo­lai­ki­nių šokių fes­ti­va­ly­je “Terp­si­cho­rės keliais” Joniš­kio kul­tū­ros cent­re, dalis jau­nuo­lių kolek­ty­vo šokė­jų daly­va­vo Bariū­nų kai­mo bend­ruo­me­nės ren­gi­ny­je, bet pati įspū­din­giau­sia išvy­ka buvo balan­džio 26 d. į Jau­no­lai­nę (Lat­vi­jos resp.) Jau­no­lai­nės kul­tū­ros cent­ro Vai­kų šokių kolek­ty­vas “Pie­ne­ny­te” (“Pie­ny­tė”) – musų nau­jie­ji drau­gai, kurie šie­met šven­čia savo kolek­ty­vo veik­los tris­de­šimt­me­tį. Tai vie­nas iš geriau­sių Lat­vi­jos vai­kų šokių kolek­ty­vų, kurių rep­er­tu­are ne tik lat­vių, bet ir kitų tau­tų šokiai. Šio kolek­ty­vo jubi­lie­ji­nia­me kon­cer­te ir buvo­me pakvies­ti daly­vau­ti.
Pake­liui į Jau­no­lai­nę aplan­kė­me gra­žų Lat­vi­jos mies­tą Jel­ga­vą, kur pabu­vo­jo­me Gele­žin­ke­lio isto­ri­jos muzie­ju­je, pasi­kė­lė­me į Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čios bokš­te įreng­tą apžval­gos aikš­te­lę, iš kur galė­jo­me gėrė­tis mies­to pano­ra­ma ir įspū­din­gu, pava­sa­ri­nio potvy­nio apim­tos Lielu­pės upės vaiz­du.
Jau­no­lai­nės kul­tū­ros cent­re vyku­sia­me kon­cer­te daly­va­vo tokie gar­sūs šokių kolek­ty­vai kaip “Dzin­ta­rinš” (“Gin­ta­rė­lis”) – pats geriau­sias Lat­vi­jos vai­kų liau­diš­kų šokių kolek­ty­vas, kla­si­ki­nio šokio kolek­ty­vas “Auš­re­lė” iš Šiau­lių, bei Rygos šou bale­tas “Todes”. O ir kiti kon­cer­te pasi­ro­dę kolek­ty­vai buvo labai aukš­to lygio. Kadan­gi mūsų pasi­ro­dy­mas buvo ne pra­džio­je (dešim­tas iš dvy­li­kos), tai mūsų vai­kai, pama­tę tarp kokių “gran­dų” yra pate­kę šok­da­mi tik­rai labai sten­gė­si, tie­siog “iš kai­lių išsi­nė­rė”. Pašo­ko tik­rai gra­žiai, gar­bin­gai atsto­va­vo ir mokyk­lą, ir Joniš­kį, ir Lie­tu­vą. Šau­nuo­liai, mano šokė­ju­kai! Labai Jumis didžiuo­juo­si ir myliu.

Konferencija “Aš — gamtos draugas”

Balan­džio 23 d., kai Šv. Jur­gis atra­ki­no Žemę, moky­to­jos Ire­na Čepin­skai­tė ir Jur­gi­ta Matu­lie­nė suk­vie­tė visus pra­di­nu­kus į kon­fe­ren­ci­ją “Aš — gam­tos drau­gas”. Moki­nu­kų pra­ne­ši­mus apie gėles, žoly­nų gyven­to­jus, paukš­čius, gėlių ir medžių laik­ro­dį, medžių bend­ri­ją, rau­do­ną­ją Lie­tu­vos kny­gą, apie gar­baus elge­sio tai­syk­les buvo gali­ma ne tik išgirs­ti, bet ir pama­ty­ti sten­duo­se. Kon­fe­ren­ci­jos sve­čias giri­nin­kas R. Butvi­la pri­sta­tė savo įvai­rio­se šaly­se surink­tą vaba­lų kolek­ci­ją. Vete­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas G.Kuolas mokė vai­kus kaip elg­tis su gyvū­nais. Visus pra­džiu­gi­no vai­kų augin­ti­nių paro­da, kurio­je lojo šuniu­kai, miau­kė kati­nai, ropo­jo vėž­liu­kai, nar­ve­liuo­se neri­mo šeš­kas, šer­muo­nė­lis, žiur­kė­nai, burun­du­kas ir kt. Kon­fe­ren­ci­jos ren­gė­jos vai­kus kvie­tė daž­niau paduo­ti ran­ką gėly­tei, pra­kal­bin­ti paukš­te­lius, susi­drau­gau­ti su gyvū­nė­liais.

Žąsies plunksną prisiminus

Taip vadi­no­si ren­gi­nys, vykęs Mato Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jo­je balan­džio 24 die­ną, kurį orga­ni­za­vo moky­to­jos Ugnė Vai­ne­i­kie­nė ir Ramu­nė Amb­ro­že­vi­čie­nė. Būtent žąsies plunks­na tą die­ną tapo svar­biau­sia  dai­ly­raš­čio kon­kur­so prie­mo­ne ir sim­bo­liu, įkū­ni­ju­siu  raš­tą ir jo rai­dą, „Var­go mokyk­lą“  ir šian­die­ni­nio žmo­gaus san­ty­kį su rašy­ti­niu žodžiu.
Kon­kur­se  daly­va­vo ketu­rias­de­šimt M.Slančiausko pro­gim­na­zi­jos moki­nių. Nei vie­nas iš jų iki tol žąsies plunks­nos, kaip rašy­mo prie­mo­nės, nebu­vo nau­do­jęs, tad dide­liu išban­dy­mu tapo net­gi tos rai­de­lės, kurios anks­čiau  tūks­tan­čius kar­tų buvo rai­ty­tos. O kad rai­ty­ti būtų links­miau, moky­to­ja Ugnė Vai­ne­i­kie­nė papa­sa­ko­jo ir pade­monst­ra­vo, kaip ir iš ko mūsų pro­se­ne­liai gami­no­si raša­lą, kokios būda­vo mok­s­lei­vių kup­ri­nės, ką į  jas dėda­vo. Moki­niai galė­jo pavar­ty­ti ir 1948, 1949, 1960 m. įvai­rių kla­sių dai­ly­raš­čio sąsiu­vi­nius.
Kol kon­kur­so daly­viai ban­dė atkur­ti sene­lių raš­tą, žiū­ro­vai taip pat nenuo­bo­džia­vo. Jie sten­gė­si  išsi­aiš­kin­ti, kas užko­duo­ta slap­ta­raš­ty­je, šif­ra­vo seno­vi­nius lie­tu­vių var­dus.  Užduo­tims atlik­ti taip pat buvo paruoš­tos žąsies plunks­nos.
Pasi­bai­gus ren­gi­niui, moki­nai dar ilgai nega­lė­jo palik­ti salės – visiems knie­tė­jo nors vie­ną žodį  išrai­ty­ti žąsies plunks­na.  Tą po ren­gi­nio galė­jo pada­ry­ti visi, kurie tik norė­jo.
Raš­to šven­tė vai­kams pali­ko didžiu­lį įspū­dį. O tai tik įro­do, kad mūsų vai­kų šir­dy­se isto­ri­ja gyva, tik tru­pu­tį  pri­snū­du­si. Tad terei­kia šiek tiek išmo­nės – ir ji pabus.

Mato Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jos infor­ma­ci­ja

Šeštokų anglų kalbos olimpiada

DSC_2868Pir­ma­die­nį mūsų pro­gim­na­zi­jo­je šur­mu­lia­vo viso rajo­no šeš­to­kai. Jie daly­va­vo rajo­ni­nė­je  ang­lų kal­bos olim­pia­do­je.  6a kla­sės moki­nys Gus­tas Jasiū­nas iško­vo­jo II vie­tą, tik vie­nu taš­ku nusi­lei­dęs I vie­tos lai­mė­to­jui iš „Sau­lės“ pag­rin­di­nės mokyk­los. Svei­ki­na­me Gus­tą ir jo moky­to­ją Lai­mą Kurau­skie­nę.