MATO SLANČIAUSKO UŽRAŠYTI LIETUVIŲ LIAUDIES ŠOKIAI, RATELIAI IR ŽAIDIMAI

Vasario 26 d. aktų salėje vyko atvira etnokultūros pamoka, kurios tema – „Mato Slančiausko užrašyti lietuvių liaudies šokiai, rateliai, žaidimai“. Pamokoje dalyvavo šeštų klasių mokiniai. Pamokos svečiais buvo 2a klasės mokiniai su savo mokytoja Janina Liandzbergiene, 4c klasės mokiniai su mokytoja Danute Klausiene, mokyklos direktorė bei pavaduotojos. Pamokos pradžioje 6a kl. mokinys Aivaras ir 6b kl. mokinys Rokas trumpai priminė, kas toks buvo Matas Slančiauskas, kuo jis nusipelnė Lietuvai ir Joniškio kraštui. Po to visi sužinojo, kad tarp daugybės Mato Slančiausko užrašytų liaudies kūrinių, tautosakos tekstų, etnografinių aprašų, kalbos faktų yra ir devyni šokių, ratelių ar choreografinių žaidimų aprašymai. Jų pavadinimus perskaitė 6b kl. mokinė Emilija. Tai pasirodė ne taip paprasta, nes kai kurie pavadinimai labai keisti, neįprasti šiuolaikinei lietuvių kalbai: Čiudikis, Apvalcius, Dulis, Laumė, Čigonas, Podušečka, Barinia, Bulbienėla, Meistras.
Lygindami Mato Slančiausko šokių aprašymus ir kitų tautosakos rinkėjų vėliau užrašytus šokius, mokiniai turėjo pastebėti, kokie yra Mato Slančiausko aprašymų trūkumai, ir išsiaiškino, kad jie yra tokie:
neužrašyta muzika (nėra natų); dažniausiai užrašytas tik kūrinio pavadinimas ir dainuojamasis tekstas; neaprašyti judesiai, o jei ir aprašyti tai labai neaiškiai; beveik niekur nenurodytas kūrinio pateikėjas.
Mokytoja Sandra Paulavičienė paaiškino, kodėl Mato Slančiausko užrašymuose yra šie trūkumai ir kodėl, vis dėl to šie užrašymai yra labai svarbūs ir reikšmingi. Ir nors Mato Slančiausko aprašymai nesuteikia išsamių žinių, kaip šie šokiai buvo šokami, rateliai ratuojami, žaidimai žaidžiami, mokiniai buvo pakviesti atlikti kūrybinį eksperimentą – pabandyti įsivaizduoti, kaip šie liaudies choreografijos kūriniai buvo atliekami tuo metu, kai juos užrašė Matas Slančiauskas.
Šiuo metu yra užrašyta nemažai liaudies choreografijos kūrinių tokiais pat pavadinimais, panašios tematikos, panašaus dainuojamojo teksto. Lyginant šiuos kūrinius galima pritaikyti melodiją ir judesius Mato Slančiausko užrašytiems šokiams, rateliams ir žaidimams. Tą pamokos dalyviai, padedami 6b klasės mokinių Miglės bei Gabrielės, ir padarė, o paskui pabandė ir keletą šių kūrinių pašokti. Šokių studijos ,,Kibirkštėlė“ šokėjai Salomėja, Gustė, Deimantė, Rimantė, Nerija, Agnė, Paulius, Gustas, Rokas ir Valentinas pademonstravo ratelį „Laumė“ ir šokį „Čigonas“, o po to pakvietė šokti ir kitus pamokos dalyvius. Vaikams teko gerokai pamiklinti kojeles šokyje-žaidime „Meistras“, kurio vedančiuoju sumaniai ir išradingai pabuvo Valentinas, o paskui visi smagiai ratavo ratelį „Podušečka“ („Pagalvėlė“). Baigiantis pamokai mokytoja priminė, kad mes nežinome, kaip iš tikrųjų buvo šokami šie šokiai daugiau kaip prieš šimtą metų, kai po šiaurės Lietuvą keliavo šaunusis siuvėjas, vaikų ir jaunimo mokytojas, tautos dvasios žadintojas Matas Slančiauskas. Tačiau jo užrašyti kūriniai yra liaudies kūryba, o liaudies kūrėjais gali būti visi. Taigi, tądien pamokos dalyviai irgi tapo kūrėjais, ir pabandė atgaivinti nedidelę dalelę mūsų krašto praeities.
Dėkojame muzikos mokytojai Virginijai Pučkuvienei, kuri pritaikė šokiams melodijas ir akomponavo pamokos metu.