MATO SLANČIAUSKO UŽRAŠYTI LIETUVIŲ LIAUDIES ŠOKIAI, RATELIAI IR ŽAIDIMAI

Vasa­rio 26 d. aktų salė­je vyko atvi­ra etno­kul­tū­ros pamo­ka, kurios tema — “Mato Slan­čiaus­ko užra­šy­ti lie­tu­vių liau­dies šokiai, rate­liai, žai­di­mai”. Pamo­ko­je daly­va­vo šeš­tų kla­sių moki­niai. Pamo­kos sve­čiais buvo 2a kla­sės moki­niai su savo moky­to­ja Jani­na Lian­dz­ber­gie­ne, 4c kla­sės moki­niai su moky­to­ja Danu­te Klau­sie­ne, mokyk­los direk­to­rė bei pava­duo­to­jos. Pamo­kos pra­džio­je 6a kl. moki­nys Aiva­ras ir 6b kl. moki­nys Rokas trum­pai pri­mi­nė, kas toks buvo Matas Slan­čiaus­kas, kuo jis nusi­pel­nė Lie­tu­vai ir Joniš­kio kraš­tui. Po to visi suži­no­jo, kad tarp dau­gy­bės Mato Slan­čiaus­ko užra­šy­tų liau­dies kūri­nių, tau­to­sa­kos teks­tų, etno­gra­fi­nių apra­šų, kal­bos fak­tų yra ir devy­ni šokių, rate­lių ar cho­reo­gra­fi­nių žai­di­mų apra­šy­mai. Jų pava­di­ni­mus per­skai­tė 6b kl. moki­nė Emi­li­ja. Tai pasi­ro­dė ne taip papras­ta, nes kai kurie pava­di­ni­mai labai keis­ti, neįp­ras­ti šiuo­lai­ki­nei lie­tu­vių kal­bai: Čiu­di­kis, Apval­cius, Dulis, Lau­mė, Čigo­nas, Podu­šeč­ka, Bari­nia, Bul­bie­nė­la, Meis­tras.
Lygin­da­mi Mato Slan­čiaus­ko šokių apra­šy­mus ir kitų tau­to­sa­kos rin­kė­jų vėliau užra­šy­tus šokius, moki­niai turė­jo paste­bė­ti, kokie yra Mato Slan­čiaus­ko apra­šy­mų trū­ku­mai, ir išsi­aiš­ki­no, kad jie yra tokie:
neuž­ra­šy­ta muzi­ka (nėra natų); daž­niau­siai užra­šy­tas tik kūri­nio pava­di­ni­mas ir dai­nuo­ja­ma­sis teks­tas; nea­p­ra­šy­ti jude­siai, o jei ir apra­šy­ti tai labai neaiš­kiai; beveik nie­kur nenu­ro­dy­tas kūri­nio patei­kė­jas.
Moky­to­ja Sand­ra Pau­la­vi­čie­nė paaiš­ki­no, kodėl Mato Slan­čiaus­ko užra­šy­muo­se yra šie trū­ku­mai ir kodėl, vis dėl to šie užra­šy­mai yra labai svar­būs ir reikš­min­gi. Ir nors Mato Slan­čiaus­ko apra­šy­mai nesu­tei­kia išsa­mių žinių, kaip šie šokiai buvo šoka­mi, rate­liai ratuo­ja­mi, žai­di­mai žai­džia­mi, moki­niai buvo pakvies­ti atlik­ti kūry­bi­nį eks­per­i­men­tą — paban­dy­ti įsi­vaiz­duo­ti, kaip šie liau­dies cho­reo­gra­fi­jos kūri­niai buvo atlie­ka­mi tuo metu, kai juos užra­šė Matas Slan­čiaus­kas.
Šiuo metu yra užra­šy­ta nema­žai liau­dies cho­reo­gra­fi­jos kūri­nių tokiais pat pava­di­ni­mais, pana­šios tema­ti­kos, pana­šaus dai­nuo­ja­mo­jo teks­to. Lygi­nant šiuos kūri­nius gali­ma pri­tai­ky­ti melo­di­ją ir jude­sius Mato Slan­čiaus­ko užra­šy­tiems šokiams, rate­liams ir žai­di­mams. Tą pamo­kos daly­viai, pade­da­mi 6b kla­sės moki­nių Mig­lės bei Gab­rie­lės, ir pada­rė, o pas­kui paban­dė ir kele­tą šių kūri­nių pašok­ti. Šokių stu­di­jos „Kibirkš­tė­lė” šokė­jai Salo­mė­ja, Gus­tė, Dei­man­tė, Riman­tė, Neri­ja, Agnė, Pau­lius, Gus­tas, Rokas ir Valen­ti­nas pade­monst­ra­vo rate­lį “Lau­mė” ir šokį “Čigo­nas”, o po to pakvie­tė šok­ti ir kitus pamo­kos daly­vius. Vai­kams teko gero­kai pamik­lin­ti koje­les šoky­je-žai­di­me “Meis­tras”, kurio vedan­čiuo­ju suma­niai ir išra­din­gai pabu­vo Valen­ti­nas, o pas­kui visi sma­giai rata­vo rate­lį “Podu­šeč­ka” (“Pagal­vė­lė”). Bai­gian­tis pamo­kai moky­to­ja pri­mi­nė, kad mes neži­no­me, kaip iš tik­rų­jų buvo šoka­mi šie šokiai dau­giau kaip prieš šim­tą metų, kai po šiau­rės Lie­tu­vą kelia­vo šau­nu­sis siu­vė­jas, vai­kų ir jau­ni­mo moky­to­jas, tau­tos dva­sios žadin­to­jas Matas Slan­čiaus­kas. Tačiau jo užra­šy­ti kūri­niai yra liau­dies kūry­ba, o liau­dies kūrė­jais gali būti visi. Tai­gi, tądien pamo­kos daly­viai irgi tapo kūrė­jais, ir paban­dė atgai­vin­ti nedi­de­lę dale­lę mūsų kraš­to pra­ei­ties.
Dėko­ja­me muzi­kos moky­to­jai Vir­gi­ni­jai Puč­ku­vie­nei, kuri pri­tai­kė šokiams melo­di­jas ir akom­po­na­vo pamo­kos metu.