Kibirkštėlė išlydi savo absolventus

Vasa­rai per­si­ri­tus į ant­rą­ją pusę paukš­tu­kai ima mik­lin­ti sustip­rė­ju­sius spar­nus, ruoš­da­mie­si palik­ti savo gim­tą­jį liz­dą. Kaip tie paukš­te­liai, spar­nus į gyve­ni­mo skry­dį pake­lia ir abi­tu­rien­tai.

Šokių stu­di­jo­je „Kibirkš­tė­lė“ irgi atsi­svei­ki­ni­mo  metas. „Kibirkš­tė­lė“ išly­di į gyve­ni­mą dide­lį būrį savo šokė­jų – aštuo­nias mer­gi­nas ir šešis vai­ki­nus. Lie­pos 24 d. „Kibirkš­tė­lė“ suk­vie­tė savo išti­ki­mus žiū­ro­vus į savo absol­ven­tų atsi­svei­ki­ni­mo kon­cer­tą, kuria­me stu­di­jos dvy­lik­to­kai pas­ku­ti­nį kar­tą šoko su „Kibirkš­tė­lės“ kolek­ty­vu kaip jo nariai. Šokė­jai dova­no­jo žiū­ro­vams ir savo jau­nes­nie­siems drau­gams pačius gra­žiau­sius savo šokius: „Kepu­ri­nę“, „Pol­ku­tę“, „Dži­gū­ną“, „Ago­tė­lę“.

Po to jau­ni­mas užlei­do sce­ną savo jau­nie­siems kole­goms, kurie šią vasa­rą netin­gi­nia­vo – rep­e­ta­vo, mokė­si nau­jų šokių, ėjo į žygius ir kitaip pra­smin­gai lei­do lai­ką. Ir lai­kas pra­ėjo nevel­tui. Kon­cer­te jau­nes­nie­ji „Kibirkš­tė­lės“ šokė­jai pri­sta­tė žiū­ro­vams šios vasa­ros dar­bus – po karan­ti­no išmok­tus šokius. Šie šokiai – tai jau­nų­jų „Kibirkš­tė­lės“ narių dova­na išei­nan­tiems vyres­nie­siems drau­gams.

Savo buvi­mą „Kibirkš­tė­lė­je“ absol­ven­tai sim­bo­liš­kai užbai­gė šokiu „Bal­ti­jos gin­ta­rė­liai“, kuria­me šoko su pačiais mažiau­siais kolek­ty­vo nariais. Nuskam­bė­jo ir absol­ven­tų testa­men­tas, išei­na­tie­ji pali­ko savo drau­gams Kibirkš­tu­ką, kurį „užbū­rė“ taip, kad jis visa­da neš­tų kolek­ty­vui sėk­mę viso­se kelio­nė­se, kon­cer­tuo­se, kon­kur­suo­se. Pasi­lie­kan­tie­ji davė iškil­min­gą prie­sai­ką. Išei­da­mi vyriau­sie­ji šokė­jai, kaip vie­ną iš svar­biau­sių daly­kų pali­ko „Granskve­rą“ – šokį, kuris yra tapęs „Kibirkš­tė­lės“ vizi­ti­ne kor­te­le, ir kurį šokė­jai šoka taip, kad net kibirkš­tys iš padų lekia.  Norė­da­mi įsi­ti­kin­ti, ar šį šokį palie­ka pati­ki­mo­se ran­ko­se ir kojo­se jie sušo­ko „Granskve­rą“ kar­tu su savo jau­nai­siais drau­gais. Mažie­ji išban­dy­mą išlai­kė pui­kiai!

 Absol­ven­tus svei­ki­no Joniš­kio raj. meras Vita­li­jus Gai­lius, padė­kos raš­tus ir pro­gim­na­zi­jos rašik­lius įtei­kė Mato Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jos direk­to­rė Ligi­ta Eit­ke­vi­čie­nė bei direk­to­rės pava­duo­to­ja Jolan­ta Šiur­nie­nė. „Kibirkš­tė­lė“ išei­nan­čiuo­sius apdo­va­no­jo ele­gan­tiš­kais puo­de­liais su kolek­ty­vo logo­ti­pu, nuo­trau­kų kolia­žais, į kuriuos sudė­jo pačias gra­žiau­sias aki­mir­kas iš šokių stu­di­jos gyve­ni­mo, prie dova­nos pri­dė­jo ir pir­mą­jį „Kibirkš­tė­lės žinių“ nume­rį, sutal­pi­nu­sį išei­nan­čių­jų min­tis, palin­kė­ji­mus ir prie­sa­kus pasi­lie­kan­tiems. Absol­ven­tams buvo įteik­ti ser­ti­fi­kal­tai, kurie patvir­ti­no, kad jie ne tik akty­viai daly­va­vo šokių stu­di­jos veik­lo­je, bet ir sėk­min­gai įsi­sa­vi­no tau­ti­nio šokio pag­rin­dus bei visą „Kibirkš­tė­lės“ rep­er­tu­arą, daly­va­vo kon­cer­tuo­se, fes­ti­va­liuo­se, kon­kur­suo­se ir Dai­nų šven­tė­se.

Vyriau­sie­ji kolek­ty­vo šokė­jai šil­tais žodžiais ir dova­no­mis dėko­jo moky­to­jai Sand­rai Pau­la­vi­čie­nei už visus kar­tu pra­leis­tus metus, už dova­no­tą mei­lę ir geru­mą, už vis­ką, ko jie išmo­ko būda­mi „Kibirkš­tė­lė­je“. Daug gerų ir gra­žių žodžių buvo pasa­ky­ta, bet „sudie“ ištar­tas nebu­vo. „Kibirkš­tė­lė“ išly­di savo absol­ven­tus su vil­ti­mi dar ne kar­tą susi­tik­ti, o gal ir šok­ti kar­tu…