Psichinės sveikatos mokymai”

Gegu­žės 02 die­ną, Joniš­kio rajo­no savi­val­dy­bės visuo­me­nės svei­ka­tos biu­ras, Mato Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jo­je, orga­ni­za­vo psi­chi­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo moky­mus 7 — 8 kla­sių mok­s­lei­viams (ES). Vyko dis­ku­si­ja apie paty­čias, smur­tą, pri­klau­so­my­bes, savi­žu­dy­bes. Buvo kelia­mi klau­si­mai, kiek kiek­vie­nas žmo­gus turi pri­si­im­ti atsa­ko­my­bės už netin­ka­mą veiks­mą — pašai­pą, kito men­ki­ni­mą, apkal­bi­nė­ji­mą, neapy­kan­tos kur­sty­mą. Moky­mus vedė psi­cho­lo­gė — Auš­ra Saka­lie­nė.

Progimnazijoje viešėjo būsimieji pirmokai

Šią savai­tę etno­kul­tū­rą puo­se­lė­jan­čio­je ir visa­da susi­ta­ri­mais ugdy­mą vyk­dan­čio­je M. Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jo­je vie­šė­jo būsi­mie­ji pir­mo­kai su savo tėve­liais. Šok­da­mi sve­čius pasi­ti­ko šokių stu­di­jos „Kibirkš­tė­lė“ nariai. Lai­ki­nai einan­ti direk­to­riaus parei­gas V. Zig­man­tie­nė pri­sta­tė kitų metų nau­jo­ves: Robo­ti­kos užsi­ėmi­mus, infor­ma­vo, kad bus tęsia­mos ang­lų k. pamo­kė­lės, tei­kia­mos kon­sul­ta­ci­jos. Direk­to­rės pava­duo­to­ja ugdy­mui J. Šiur­nie­nė pasi­džiau­gė veik­lo­mis po pamo­kų, įvai­riais būre­liais.

Būsi­mie­ji pir­mo­kai turė­jo kele­tą pamo­kė­lių, kurių metu susi­pa­ži­no su vie­na iš būsi­mų pir­mo­kų moky­to­jų J. Matu­lie­ne, ang­lų k. moky­to­ja L. Kurau­skie­ne, tech­no­lo­gi­jų moky­to­ja G. Sta­gie­ne, ir fizi­kos, Robo­ti­kos moky­to­ja A. Radžvi­lie­ne.

Sve­čiai išsi­skirs­tė nekant­riai lauk­da­mi sekan­čių susi­ti­ki­mų pro­gim­na­zi­jo­je rude­nį.

M. Slančiausko bendruomenės nariai palaiko ryšius su savo draugais iš miesto darželių

Gruo­džio 18d. mažie­ji dar­že­li­nu­kai žiū­rė­jo šokių stu­di­jos „Kibirkš­tė­lė“ narių rodo­mą spek­tak­lį „Snie­go kara­lie­nė“ (reži­sa­vo mokyt. S. Pau­la­vi­čie­nė). Mažie­ji buvo šau­nūs žiū­ro­vai, nes ste­bė­jo spek­tak­lį labai įdė­miai.

Sve­čiai apžiū­rė­jo pra­di­nes kla­ses, kurias papuo­šė Kalė­dų belau­kian­tys pra­di­nu­kai.
Sve­čių vizi­tas buvo šil­tas ir malo­nus.

Svečiuose – vaikų literatūros kūrėjas Darius Rekis

Vai­kams daž­nai atro­do, kad rašy­to­jai – pra­ei­to šimt­me­čio ar dar senes­nių lai­kų žmo­nės, geriau­siu atve­ju kaž­kur pasau­lio kraš­te gyve­nan­tys paslap­tin­gi žodžio ste­bukla­da­riai. Ir tik nedau­ge­lis juos gali įsi­vaiz­duo­ti kaip tokius pačius žmo­nes, arti­mus ir papras­tus, gyve­nan­čius šalia mūsų. Būtent toks ir yra nese­niai į mūsų rajo­ną grį­žęs ir jau ketu­rio­mis kny­go­mis skai­ty­to­jus nuste­bi­nęs poe­tas ir pro­zi­nin­kas Darius Rekis. Tad į susi­ti­ki­mą su šiuo jau­nu rašy­to­ju susi­rin­ko tre­čių ket­vir­tų kla­sių pra­di­nu­kai ir penk­to­kai, norin­tys gyvai pabend­rau­ti su vai­kiš­kų kny­gų auto­riu­mi.

Darius Rekis gimė 1982 m. rug­sė­jo 9 d. Alse­lių kai­me, Joniš­kio rajo­ne. 1983 m. šei­ma per­si­kė­lė gyven­ti į Akme­nės rajo­no Ven­tos kai­mą. Ven­to­je Darius bai­gė vidu­ri­nę mokyk­lą,

2001–2006  m. stu­di­ja­vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, Vai­kys­tės peda­go­gi­kos stu­di­jų prog­ra­mą su Eti­kos daly­ko spe­cia­li­za­ci­ja, vėliau apsi­gy­nė eduko­lo­gi­jos magist­ro laips­nį, o 2014 m. apsi­gy­nė ir dak­ta­ro diser­ta­ci­ją. Darius Rekis dar būda­mas stu­den­tu akty­viai įsi­trau­kė į visuo­me­ni­nę veik­lą, buvo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to tary­bos, uni­ver­si­te­to sena­to narys, vie­nas iš Klai­pė­dos mies­to Aka­de­mi­nių rei­ka­lų tary­bos stei­gi­mo ini­cia­to­rių.

Jau­nas rašy­to­jas yra išlei­dęs jau ketu­rias kny­gas. Pir­mo­ji poe­zi­jos kny­ga „Pasi­slė­pu­sios sau­lės švie­soj“ pasi­ro­dė 2011 m. Pir­ma­ja­me rin­ki­ny­je – mokyk­los ir stu­di­jų metais para­šy­ti eilė­raš­čiai. Po tre­jų metų išklei­džia­ma apy­sa­ka jau­ni­mui „Vis­ką susap­nuo­ti dar kar­tą“. Ši kny­ga, pasak jos auto­riaus, – stu­di­jų Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te rezul­ta­tas, nes rašy­ti vai­kams paskai­tų metu audi­to­ri­ją pas­ka­ti­no dės­ty­to­jas Romu­al­das Skun­či­kas. Kaip tei­gia Darius Rekis, tada ir atsi­ra­do min­tis paban­dy­ti, o vie­ną nemi­gos nak­tį paki­lęs iš lovos ir para­šęs pir­mą sky­rių. 2016 m. pasi­ro­do ant­ro­ji eilė­raš­čių kny­ga „Pra­žy­du­sios klum­pės“, kurią auto­rius pri­sta­tė ir Joniš­kio Jono Avy­žiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Šie­met die­nos švie­są išvy­do pasa­ka vai­kams „Kaip kukiai su gruz­džiais kovo­jo“. Tai sma­gi, nuo­tai­kin­ga isto­ri­ja apie drau­gys­tę, ryž­tą, drą­są ir kelio­nę į nuo­ty­kį.

Smal­si vai­kų audi­to­ri­ja išklau­sė auto­riaus pasa­ko­ji­mą apie jo kūry­bos pra­džią: pomė­gį skai­ty­ti kny­gas, lydė­ju­sį būsi­mą­jį rašy­to­ją nuo pat mažu­mės, mažes­niems bro­liu­kas eks­p­rom­tu vaka­rais prieš mie­gą kuria­mas pasa­kas, dės­ty­to­jo R. Skun­či­ko padrą­si­ni­mą. Lei­dus klaus­ti, vai­kų ran­ku­tės kilo vie­na po kitos. Taip norė­jo­si išsi­aiš­kin­ti, iš kur kyla idė­jos, kada ir kaip geriau­siai seka­si rašy­ti. Dėl dide­lio klau­sy­to­jų smal­su­mo net pri­trū­ko lai­ko kūry­bi­nei užduo­čiai – pasa­kos kūri­mui. Bet tai bus gali­ma pada­ry­ti ir kito susi­ti­ki­mo metu, kai pasi­ro­dys dar vie­na kny­ge­lė vai­kams, ko mes auto­riui ir lin­ki­me. Įteik­da­ma auto­riui kuk­lią atmi­ni­mo dova­nė­lę susi­ti­ki­mo orga­ni­za­to­rė moky­to­ja Ali­na Jonai­tie­nė lin­kė­jo nepra­ras­ti lakios fan­ta­zi­jos ir noro kur­ti vai­kams, nes tai išties neleng­vas dar­bas. Vai­kų audi­to­ri­ja – pati ino­rin­giau­sia.

Edukacinis užsiėmimas — „Stebuklinga žolelių galia“

Pra­si­dė­jus žvar­biems ir lie­tin­giems orams, dau­ge­liui iš mūsų rūpi, kaip rei­kia apsi­sau­go­ti nuo per­ša­li­mo ir kitų ligų, kaip jas išsi­gy­dy­ti seno­vi­niais liau­diš­kais būdais.

Tre­čia­die­nio popie­tę 1a (mokyt. D. Klau­sie­nė) ir 3b (mokyt. L. Pili­pa­vi­čie­nė) kla­sių moki­niai į sve­čius pasi­kvie­tė isto­ri­kę, gidę, edu­ka­ci­nių užsi­ėmi­mų vedė­ją Liną Vai­te­kū­nie­nę, kuri domi­si seno­lių papro­čiais, tikė­ji­mais, liau­diš­kais gydy­mo būdais.

Nuo  senų seno­vės mūsų  pro­tė­viai augi­no, rin­ko įvai­rias žole­les. Žole­les nau­do­jo, kad išsi­gy­dy­tų  įvai­rias ligas, vir­tu­vė­je kaip prie­sko­nius, kon­ser­va­vi­mui. Iš vais­ti­nių žole­lių  gami­no įvai­rius tepa­lus, smil­ka­lus. Vai­kams edu­ka­to­rė pasa­ko­jo, rodė įvai­rių rūšių vais­ti­nes žole­les, davė jas apžiū­rė­ti, pauos­ty­ti, papa­sa­ko­jo apie  jų gydo­mą­sias savy­bes ir panau­do­ji­mą.

Vai­kai dali­jo­si savo patir­ti­mi, rodė vie­nas kitam, pasa­ko­jo apie vais­ti­nes žole­les, atsi­neš­tas iš namų.

Ska­nau­da­mi gar­džią žole­lių arba­tą su natū­ra­liu medu­mi ir sva­rai­niu, vai­kai įver­ti­no jos sko­nį ir aro­ma­tą.

Edu­ka­ci­nio užsi­ėmi­mo pabai­go­je pra­di­nu­kai į drobi­nį mai­še­lį įsi­ri­šo ir išsi­ne­šė į namus  žole­les, kurios, pasak Linos Vai­te­kū­nie­nės, pagal seno­lių tikė­ji­mą „apsau­go nuo blo­gos akies“.

Moki­niai supra­to, kad dide­lė gydo­mo­ji galia sly­pi mažo­je žole­lė­je.