Mato Slan­čiaus­ko savai­tės bai­gia­mo­jo ren­gi­nio tiks­las – apžvelg­ti atlik­tus dar­bus, pasi­džiaug­ti jais ir apdo­va­no­ti kon­kur­sų nuga­lė­to­jus. Direk­to­rė Ligi­ta Eit­ke­vi­čie­nė akcen­ta­vo svar­bų indė­lį kiek­vie­no mok­s­lei­vio ir moky­to­jo į 170 gimi­mo metų jubi­lie­jaus pami­nė­ji­mą Mato Slan­čiaus­ko, kurio var­du pava­din­to­je mokyk­lo­je moko­mės ir dir­ba­me. Lie­tu­vių kal­bos moky­to­ja A. Jonai­tie­nė apžvel­gė atlik­tus dar­bus ne tik per lie­tu­vių , bet ir kitų daly­kų pamo­kas. Dar­bai buvo eks­po­nuo­ja­mi aktų salė­je, kur ir vyko ren­gi­nys. Visi galė­jo juos pama­ty­ti, pasi­džiaug­ti, ras­ti savo dar­bą. Tai ir dau­gy­bė iška­bin­tų laiš­kų, kuriuos rašė 5–8 kla­sių mok­s­lei­viai, dai­lės pamo­kų dar­be­liai — M. Slan­čiaus­ko port­re­to ir jo sody­bos pie­ši­niai, vers­tos į ang­lų kal­bą biog­ra­fi­jos teks­tai, anke­tos apie M. Slan­čiaus­ką rusų kal­ba, įdo­mūs sten­dai, dary­ti per mate­ma­ti­kos pamo­kas. Na, o kūry­bi­nių dar­bų kon­kur­sas šiais metais buvo toks – moki­niai rašė laiš­ką Matui Slan­čiaus­kui. Rei­kė­jo pasi­telk­ti vaiz­duo­tę, juk užduo­tis tik­rai neleng­va – para­šy­ti laiš­ką žmo­gui, kurio jau beveik šim­tas metų kaip nėra su mumis. Joniš­kio Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus spe­cia­lis­tė Auš­ra Luk­šai­tė-Lapin­skie­nė atvy­ko pas mus ir atne­šė kny­gų, kurio­mis ir apdo­va­no­jo­me dvy­li­ka mok­s­lei­vių, geriau­siai para­šiu­sių laiš­ką. Svei­ki­na­me kūry­bi­nio kon­kur­so lau­re­at­us! Tai Est­rė­ja Dri­go­tai­tė (5a kl.), Gus­tė Natrai­tė (5b kl.), Vil­tė­ja Rau­dy­tė (5b kl.), Tėja Zig­man­tai­tė (6a kl.), Aus­tė­ja Danie­lė (6b kl.),  Aus­tė­ja Bal­čiū­nai­tė (7a kl.), Mil­da Valan­čiū­tė (7b kl.), Bri­gi­ta Bud­rec­kai­tė (8a kl.), Faus­ta Žeb­rauskai­tė (8a kl.), Luka Damb­rauskai­tė (8b kl.), Emi­li­ja Lau­ri­na­vi­čiū­tė (8b kl.) ir Luka Dru­pa­i­tė (8a kl.), kuriai už nuo­šir­džiau­sią laiš­ką padė­ko­jo ir dova­ną įtei­kė mokyk­los Direk­to­rė. Skai­ty­ki­te toliau →

Šian­dien šur­mu­lia­vo Drau­go — pyra­gų die­nos mugė, kurio­je pre­kia­vo net 69 pro­gim­na­zi­jos moki­niai. Jiems tal­ki­nin­ka­vo mamos ir tėčiai, sene­liai. Mugei buvo stro­piai pasi­ruoš­ta: pyra­gai­čiai gra­žiai įpa­kuo­ti, pagal­vo­ta, kaip pir­kė­jui bus paduo­ta pre­kė. Vai­kai mokė­si derė­tis, atmes­ti grą­žą, daly­kiš­kai bend­rau­ti.

Mugė­je supre­kiau­ta 477, 07 €, kurie bus panau­do­ti atnau­ji­nant edu­ka­ci­nę erd­vę 2 aukš­to fojė.

Gali­ma tik didžiuo­tis augan­čiais moki­niais, besi­rū­pi­nan­čiais savo mokyk­la!

Spa­lio 24 die­ną vyko penk­to­kų krikš­ty­nos „negy­ve­na­ma sala“. Jose penk­to­kai atli­ko įvai­rias užduo­tis, šoko šokius, gami­no mais­tą, klau­sė­si isto­ri­jų apie salą. Krikš­ty­nas užbai­gė­me tra­di­ci­ne prie­sai­ka ir pri­zais.

Visuo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tė, vyk­dan­ti svei­ka­tos prie­žiū­rą mokyk­lo­je, rug­sė­jo 19 die­ną, 3b kla­sės moki­nu­kams pra­ve­dė akty­vų užsi­ėmi­mą: „Emo­ci­jos. Bai­mė”.

Mūsų gyve­ni­mas — pri­pil­dy­tas įvai­riau­sių jaus­mų ir emo­ci­jų. Pag­rin­di­nės, bazi­nės emo­ci­jos yra ketu­rios: bai­mė, džiaugs­mas, liū­de­sys ir pyk­tis. Jos tar­pu­sa­vy­je nere­tai susi­pi­na, juk vie­nu metu gali­me ir liū­dė­ti, ir bijo­ti. Vai­kams buvo aiš­ki­na­ma, kad bai­mė yra vie­na iš natū­ra­liai išgy­ve­na­mų būse­nų, ji pade­da moky­tis, ska­ti­na steng­tis būti bud­riam. Bai­mė yra neiš­ven­gia­ma mūsų gyve­ni­mo dalis ir, įgau­da­ma vis nau­jas for­mas, ji lydi mus nuo gimi­mo iki pat mir­ties.

Užsi­ėmi­mo metu vai­kai popie­riaus lape pie­šė vei­dus su tam tik­ro­mis emo­ci­jo­mis, iš plas­te­li­no ir kitų deta­lių lip­dė voriu­kus.