Spa­lio 20 die­ną 7b kla­sės moki­niai, lydi­mi auk­lė­to­jos Gita­nos Svy­tie­nės, šil­tai rude­niš­ką die­ną išsi­ruo­šė į žygį Joniš­kis – Mėd­gi­nai. Žygio tiks­las – aplan­ky­ti Jono Avy­žiaus – Lie­tu­vių rašy­to­jo, pub­li­cis­to, poli­ti­nio bei visuo­me­nės vei­kė­jo gim­ti­nę. Atke­lia­vę į kai­mo gale sto­vin­čią ir tvar­kin­gai pri­žiū­ri­mą rašy­to­jo sody­bą, moki­niai suži­no­jo, kad jis buvo ne tik rašy­to­jas, bet ir akty­vus fila­te­lis­tas, domė­jo­si aviamo­de­lia­vi­mu, kul­ti­va­vo spor­ti­nę žūk­lę ir biti­nin­kys­tę. Įdo­mu buvo apei­ti ir apžiū­rė­ti išli­ku­sius pasta­tus, pasi­vaikš­čio­ti kie­mo teri­to­ri­jo­je ir sma­giai pasi­sup­ti medy­je įtai­sy­to­je sūpuok­lė­je. Namo grį­žo pil­ni įspū­džio ir geros nuo­tai­kos.

Vasa­ra jau beveik įpu­sė­jo, o šokių stu­di­jos „Kibirkš­tė­lė“ šokė­jai ją lei­džia akty­viai ir turi­nin­gai. Nuo bir­že­lio 1 d. du kar­tus per savai­tę susi­bė­ga rep­e­ti­ci­joms. Esant geram orui rep­e­tuo­ja Mato Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jos kie­me, o jei orai sutruk­do, rep­e­ti­ci­jos per­si­ke­lia į mokyk­los salę arba fojė. Dvi „Kibirkš­tė­lės“ gru­pės savo šokiais papuo­šė pro­gim­na­zi­jos abi­tu­ri­en­tų – aštun­to­kų išleis­tu­vių šven­tę. Dabar šokė­jai ruo­šia­si „Kibirkš­tė­lės“ absol­ven­tų išleis­tu­vėms – šie­met kolek­ty­vą palie­ka net 14 šokė­jų – 8 mer­gi­nos ir 6 vai­ki­nai , kurie šiuo metu lai­ko bran­dos egza­mi­nus, bet vis­tiek atran­da lai­ko rep­e­ti­ci­joms.  Jų atsi­svei­ki­ni­mo kon­cer­tas vyks lie­pos 24 d. Joniš­kio vasa­ros est­rad­po­je.

Na, o tarp rep­e­ti­ci­jų šokė­jai nepa­mirš­ta ir pra­mo­gų: išsi­ruo­šia į tra­di­ci­nius, savo vado­vės Sand­ros Pau­la­vi­čie­nės orga­ni­zuo­ja­mus pės­čių­jų žygius Kal­ne­lio kai­mo apy­lin­kė­mis. Šie­met šokė­jams moky­to­ja paruo­šė net du marš­ru­tus: 12 km.  ir 15 km. Pir­muo­ju marš­ru­tu kelia­vo jau­nių A, jau­ni­mo ir mer­gi­nų gru­pių šokė­jai, antruo­ju – jau­nių B, jau­ni­mo ir mer­gi­nų gru­pių nariai. Šokė­jai turė­jo ne tik nužy­giuo­ti pės­čio­mis netrum­pą marš­ru­tą gim­to­jo kraš­to keliais ir take­liais, bet ir atras­ti tam tik­rus ojek­tus, susi­tik­ti su tam tik­rais žmo­nė­mis, atlik­ti įvai­rias užduo­tis, kurioms įveik­ti teko pasi­telk­ti ne tik cho­reo­gra­fi­jos, bet ir isto­ri­jos, gam­tos paži­ni­mo, mate­ma­ti­kos, geo­gra­fi­jos, lie­tu­vių kal­bos ir lite­ra­tū­ros žinias ir įgū­džius ir, žino­ma, išra­din­gu­mą, kūry­biš­ku­mą, drau­giš­ku­mą ir bend­ra­dar­bia­vi­mą. Žygiams int­ri­gos ir paslap­tin­gu­mo pri­dė­jo ir tai, kad jie buvo nak­ti­niai – iš vado­vės namų iške­lia­vę dar su švie­sa, žygei­viai į juos sugrį­žo lydi­mi nak­ties tam­sos. O kad yra ne tik pro­tin­gi, išra­din­gi, kūry­bin­gi, drau­giš­ki, bet ir stip­rūs bei ištver­min­gi, šokė­jai  įro­dė pas­ku­ti­nė­je maršru­to sto­te­lė­je – Kal­ne­lio par­ko est­ra­do­je, po visų nužy­giuo­tų kilo­met­rų tran­kiai ir su nuo­tai­ka sušok­da­mi „Kal­ve­lį“ ir „Granskve­rą“. Žygio metu vai­kai ne tik šoko, bet ir dai­na­vo savo sukur­tą „Kibirkš­tė­lės“ dai­ną bei davė prie­sai­ką. Ant­ro­jo maršru­to žygei­vius Kal­ne­lio par­ko est­ra­do­je suti­ko Kal­ne­lio kai­mo seniū­nai­tė Ange­li­ja Zig­man­tie­nė, vai­ši­no kvapnia čiob­re­lių arba­ta, karš­tais sumuš­ti­niais, pasi­džiau­gė tokiu šau­niu kolek­ty­vu ir jo veik­la, kar­tu su kolek­ty­vo vado­ve žygei­vius apdo­va­no­jo dip­lo­mais. Ratu susto­ję šokė­jai, lai­ky­da­mi seniū­nai­tės pado­va­no­tas ben­ga­liš­kas ugne­les sudai­na­vo „Kibirkš­tė­lei“  „ilgiau­sių šokin­gų metų“ ir sušu­ko „valio!“. Na, o vado­vės sode vai­kų lau­kė lieps­no­jan­tis lau­žas, apskru­du­sios deš­re­lės ir roman­tiš­ka nak­vy­nė pala­pi­nė­se.

Visų žygei­vių ir vado­vės var­du nori­me padė­ko­ti žmo­nėms, be kurių žygis nebū­tų buvęs toks įdo­mus ir int­ri­guo­jan­tis: šau­niam pake­lės plė­ši­kų vadui, Mato Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jos tech­no­lo­gi­jų moky­to­jui Vac­lo­vui Mar­ti­nai­čiui bei visai jo koman­dai, kurią suda­rė „Kibirkš­tė­lės“ jau­ni­mo ir mer­gi­nų gru­pių šokė­jai, gera­jai miš­ko raga­nai Regi­nai Brie­dy­tei, Kal­ne­lio kai­mo gyven­to­jams Daliui Buliui, Dariui Kal­vai­čiui, Žyd­rū­nui Rai­lai ir Dona­tui Pet­ru­čiui, padė­ju­siems paruoš­ti marš­ru­tą bei žygiui rei­ka­lin­gus rek­vi­zi­tus, vado­vės kai­my­nei Nijo­lei Baub­ku­vie­nei, pavai­ši­nu­siai žygei­vius savo išau­gin­to­mis eko­lo­giš­ko­mis braš­kė­mis, Kal­ne­lio seniū­nai­tei Ange­li­jai Zig­man­tie­nei už švie­są est­ra­do­je, vai­šes ir ben­ga­liš­kų­jų ugne­lių kibirkš­tė­les, bei vado­vės vyrui Aidui Pau­la­vi­čiui už gera­no­riš­ku­mą, idė­jas ir neįkai­no­ja­mą pagal­bą orga­ni­zuo­jant žygį.

Vasa­ra baig­sis dar negreit, ir šokė­jai žada dar daug ką nuveik­ti: ne tik šau­niai sušok­ti „Kibirkš­tė­lės“ absol­ven­tų atsi­svei­ki­ni­mo kon­cer­te, bet ir suda­ly­vau­ti tra­di­ci­nė­je etno­kul­tū­ri­nė­je vasa­ros sto­vyk­lo­je „Koks kraš­tas, toks ir raš­tas“, kuri vyks jau vie­nuo­lik­tą kar­tą, ir kurio­je daly­vau­ja „Kibirkš­tė­lės“ šokė­jai bei Šiau­lių raj. savi­val­dy­bės kul­tū­ros cent­ro meno kolek­ty­vų nariai ir, žino­ma, pasi­ruoš­ti rug­sė­jo 1‑osios šven­tei.

Švęs­da­mi Mato Slan­čiaus­ko 170 metų gim­ta­die­nį ir norė­da­mi kuo dau­giau suži­no­ti apie jo gim­tą­sias vie­tas, kovo 9 die­ną 1B kla­sės moki­niai susi­ruo­šė į eks­kur­si­ją „Mato Slan­čiaus­ko keliais“.

Pir­mo­kai kelia­vo šiuo marš­ru­tu:

• Joniš­kis — M.Slančiausko pro­gim­na­zi­ja,
• Skaist­gi­rys — M.Slančiausko gat­vė,
• Rei­bi­niai — M.Slančiausko namas – muzie­jus,
• Trum­pa­i­čiai — M.Slančiausko tėviš­kė, sto­gas­tul­pis skir­tas M.Slančiausko ini­cia­ty­va sukur­tos „Atga­jos“ drau­gi­jos 100-mečiui pami­nė­ti,
• Rudiš­kiai — M.Slančiausko kapas,
• Joniš­kis — M.Slančiausko gat­vė,
• Joniš­kis — M.Slančiausko pro­gim­na­zi­ja.

Mums pati­ko! Kvie­čia­me ir jus pasi­va­ži­nė­ti Mato Slan­čiaus­ko keliais. Lin­ki­me jums gerų įspū­džių!

1B kla­sės moky­to­ja Šarū­nė Api­ny­tė

Šie­me­ti­nia­me 327 daly­vius suk­vie­tu­sia­me Pasau­li­nės snie­go die­nos žygy­je, kurį orga­ni­za­vo Joniš­kio spor­to klu­bas „Avan­tiū­ra Plius“, M. Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jos žygei­vių būrys — tėve­liai, vai­kai, moky­to­jai —  buvo GAUSIAUSIAS ir įver­tin­tas spe­cia­liu pri­zu! Nei šal­tas vėjas, nei prie batų kim­ban­tis dumblas (snie­gas šie­met kaž­kur pasi­slė­pė), nei kely­je pasi­tai­kiu­sios kliū­tys neat­bai­dė slan­čiau­skie­čių. Esa­me spor­tiš­ka ir akty­vi mokyk­la!