Kibirkštėlė išlydi savo absolventus

Vasa­rai per­si­ri­tus į ant­rą­ją pusę paukš­tu­kai ima mik­lin­ti sustip­rė­ju­sius spar­nus, ruoš­da­mie­si palik­ti savo gim­tą­jį liz­dą. Kaip tie paukš­te­liai, spar­nus į gyve­ni­mo skry­dį pake­lia ir abiturientai.

Šokių stu­di­jo­je „Kibirkš­tė­lė“ irgi atsi­svei­ki­ni­mo  metas. „Kibirkš­tė­lė“ išly­di į gyve­ni­mą dide­lį būrį savo šokė­jų – aštuo­nias mer­gi­nas ir šešis vai­ki­nus. Lie­pos 24 d. „Kibirkš­tė­lė“ suk­vie­tė savo išti­ki­mus žiū­ro­vus į savo absol­ven­tų atsi­svei­ki­ni­mo kon­cer­tą, kuria­me stu­di­jos dvy­lik­to­kai pas­ku­ti­nį kar­tą šoko su „Kibirkš­tė­lės“ kolek­ty­vu kaip jo nariai. Šokė­jai dova­no­jo žiū­ro­vams ir savo jau­nes­nie­siems drau­gams pačius gra­žiau­sius savo šokius: „Kepu­ri­nę“, „Pol­ku­tę“, „Dži­gū­ną“, „Ago­tė­lę“.

Po to jau­ni­mas užlei­do sce­ną savo jau­nie­siems kole­goms, kurie šią vasa­rą netin­gi­nia­vo – rep­e­ta­vo, mokė­si nau­jų šokių, ėjo į žygius ir kitaip pra­smin­gai lei­do lai­ką. Ir lai­kas pra­ėjo nevel­tui. Kon­cer­te jau­nes­nie­ji „Kibirkš­tė­lės“ šokė­jai pri­sta­tė žiū­ro­vams šios vasa­ros dar­bus – po karan­ti­no išmok­tus šokius. Šie šokiai – tai jau­nų­jų „Kibirkš­tė­lės“ narių dova­na išei­nan­tiems vyres­nie­siems drau­gams. Skai­ty­ki­te toliau