Ekskursija į Gruzdžių grybyną

Kad grybai auga ne tik miškuose, bet ir „lentynose“, tuo įsitikino pradinių klasių 1b ir 3c klasių mokiniai. Jie kartu su savo mokytojomis L. Pilipavičiene ir D. Klausiene lankėsi  Šiaulių rajone Gruzdžiuose. Čia buvusioje fermoje verslininkas Kęstutis Jusčius augina grybus. Mokiniai apžiūrėjo grybų auginimo patalpas, išklausė pasakojimo apie pievagrybių auginimą ir čia dirbančių darbuotojų darbą. Dar niekada nebuvo matę tiek daug grybų vienoje vietoje. Vaikai sužinojo, kad šie grybai auginami ant šiaudų ir  kiek laiko užtrunka grybų kelionė nuo jų išdygimo iki grybų atsiradimo ant prekystalio. Vaikams buvo smalsu, tad jie darbuotojams uždavinėjo daug įvairiausių klausimų. Ekskursijos pabaigoje vaikai įsiamžino grybų auginimo patalpose, bei su jų darbuotojomis. Mokiniai praturtinę save žiniomis apie grybų auginimą bei jo verslą, grįžę įspūdžiais mielai dalinosi su savo draugais, mokytojais bei tėveliais.

Pirmokai bibliotekoje

Norime pasidžiaugti, kad mūsų progimnazijos pirmokai, vedimi savo klasių mokytojomis, pirmą kartą apsilankė mūsų bibliotekoje. Čia pirmokai buvo supažindinti su biblioteka, aprodytos knygų lentynos. Visi pirmokai gavo po specialų spalvotą pasižadėjimą su savo klasės nuotrauka, kuris jiems primins apie pirmąjį apsilankymą mokyklos bibliotekoje. Pabuvę ir pasidžiaugę didele ir erdvia biblioteka, mokiniai netruko išsirinkti knygelių, kurias, pasižadėję labai saugoti, skubėjo į savo klases skaityti.

UŽGAVĖNĖS!

(Papildyta 02.12)
Vasario 12 d. M.Slančiausko progimnazijoje vyko Užgavėnių šventė. Renginio organizatorės mokytojos Danutė Klausienė ir Lina Pilipavičienė pakvietė visus  pradinukus drauge išvaryti žiemą. Persirengėliai – daktarai,  čigonai, žydai ir ubagai atsisveikino su visomis žiemos negandomis, kurios supleškėjo kartu su More. Vaišinosi karštais, riebiais blynais, stebėjo Lašininio ir Kanapinio dvikovą, dalyvavo  žiemos žaidynėse. „Žiema, žiema, bėk iš kiemo, jei nebėgsi išvarysim, su botagais išvaikysim“.
Šventės organizatoriai

De­be­sy­lų ko­dai, nu­vy­ti ka­la­dė­lė­mis

juostos_-_Ugne_-_nuotrauka_1Kažkada buvo manoma, kad verpti siūlus ir austi juostas moteris išmokė laumės. Jos juk tuo nuolat užsiima – dėlioja žmogaus likimo gijas į gyvenimo juostą, vieniems įpindamos laimę, meilę, turtus, kitiems nepagailėdamos negandų. Seniai seniai, kai vaikai buvo gimdomi mažose pirtelėse sodybų pakraščiuose, ten sulėkdavo ir laumės – likimo dalytojos – ir pradėdavo austi žmogaus kelią. O kai visas kelias būdavo nueitas, ženklai perskaityti, kodai įminti ir vargai atvargti, užmegzdavo laumės paskutinį mazgelį ir nukirpdavo siūlą. Svajonių nereikia pamiršti Apie tai, kokia juostos prasmė, iš ko ir kaip jos audžiamos, šiandien jau bežino reta moteris. Tik kai kur dar galima rasti senučiukę, pamenančią audimo tradicijas. Kartais tuo susidomi jaunimas, bet pagrindinę saugojimo funkciją atlieka tautodailininkai. Joniškio M. Slančiausko progimnazijos pradinių klasių mokytoja Ugnė Vaineikienė pasakoja visada norėjusi būti tekstilininke, tačiau pirmoji svajonė – mokytis dailės technikume – neišsipildė. „Lankiau muzikos mokyklą, o ne dailės, todėl nebuvau pasiruošusi stojamiesiems egzaminams. Gavau prastą pažymį ir sugrįžau namo į Kėdainius verkdama…“ – prisimena ji. Tačiau noras austi niekur nedingo. Nedidelėmis namie rastomis staklelėmis išaudė pirmąją juostą. Deja nebuvo kas pamoko, todėl dėliojo siūlus taip, kaip pačiai atrodė. Pirmoji juosta – labai paprasta, be raštų, todėl nedžiugino. Studijuodama Šiauliuose domėjosi kraštotyra. Kartu su bendraminčiais daug kaimo takelių išvaikščiota, daug žmonių prakalbinta ekspedicijose. Koncertams reikėjo rūbų, kuriuos studentai patys siuvosi iš lino, siuvinėjo, puošė nėriniais. Kažkas pamokė, kaip neturint audimo staklių juostą galima nusipinti. „Nupyniau ne vieną. Jas išmainydavau į nagines, kankleles, kitus instrumentus ar tiesiog dovanodavau“, – pasakoja moteris. Vėliau ji sužinojo apie dar vieną tekstilės techniką – vijimą kaladėlėmis – ir išmoko kurti juostas šiuo būdu. Skaityti toliau …

Psl. 147 iš 1591...10...145146147148149...Pask.