Svečiuose policijos bičiulis Amsis

Į svečius pas M. Slančiausko progimnazijos pirmokus atkeliavo policijos bičiulis Amsis. Kartu su policijos darbuotojais Amsis priminė vaikams, kaip reikia saugiai elgtis kelyje ir gatvėje. Priminė, kad tamsiu paros metu išėję iš namų turi prisisegti atšvaitą. Mokiniai žiūrėjo ir aptarė keletą animacinių filmukų, kuriuose Lietuvos policijos simbolis Amsis dalija patarimus. Filmukų herojus Amsis paragino būti draugiškais ir neskriausti silpnesnių, padovanojo atšvaitų, dėlionę. Mažieji džiaugėsi susitikimu su Amsiu ir pažadėjo būti drausmingi keliuose bei gatvėse.

Progimnazijoje – priešgaisrinės saugos pratybos

Birželio pirmąją – Vaikų gynimo dieną, Joniškio Mato Slančiausko progimnazijoje nuskambėjo ilgas, pavojų skelbiantis, skambutis…

Taip mokykla, pagal savo veiklos planą, vykdė Priešgaisrinės saugos pratybas.

Diena, atrodo, niekuo neišsiskyrė iš kitų darbo dienų. Gal tik visus džiugino tuo, kad tai pirmoji vasaros diena, kad ji artina mokiniams vasaros atostogas, primena, jog mokslo metai eina į pabaigą.

Prieš akis ilgas ir gražus vasaros vilionių metas, todėl labai norisi, kad saulėtos dienos mokiniams būtų ne tik prasmingos, bet ir saugios. Apie tai klasių auklėtojos kalbėjosi su mokiniais klasėse, visi 6-8 klasių mokiniai stebėjo aktų salėje video paskaitą, kurią pravedė Joniškio Priešgaisrinės tarnybos darbuotoja Lina Gerbenienė.

Ir štai nuskamba ilgas, pavojų skelbiantis skambutis. Mokiniai, pradinių klasių stovyklautojai, mokytojai, progimnazijos darbuotojai evakuojasi į progimnazijos sporto aikštyną. Progimnazijos I ir II aukštas paskendęs neaiškios kilmės dūmuose, atvyksta dvi gaisrinės mašinos, greitosios pagalbos brigada. Susiskaičiavus mokinius ir darbuotojus paaiškėja, kad trūksta keturių aštuntokų ir mokytojo. Prie mokyklos antrojo aukšto lango būrelis mokinių ir mokytojas kviečiasi pagalbą. Jie negali išeiti iš mokyklos, kuri skendi dūmuose. Sporto aikštyne esantys mokiniai ir progimnazijos darbuotojai stebi vykstančius gelbėjimo darbus. Klasės auklėtoja ir greitosios pagalbos brigada domisi vaikų sveikata. Koks džiaugsmas, kai nuo mokyklos stogelio nusileidžia paskutinysis nukentėjęs – mokytojas. Aikštėje skamba džiaugsmo aplodismentai. Mylimas mokytojas išgelbėtas.

Priešgaisrinės saugos pratybų metu mokiniams pademonstruota, kaip vyksta gelbėjimo darbai po autoavarijos, kaip ardomas automobilis, supažindinta su gaisrininkų specialia apranga, mašinų įranga.

O kokios pratybos be vandens? Progimnazija neužsidegė , tačiau gaisrinės automobilio galimybes patyrėme visi: džiaugsmo ir nuostabos klegesiu, šaltu dušu, šlapių marškinėlių fiesta progimnazija užbaigė Priešgaisrinės saugos pratybas, pasveikino laukais vilnijančią vasarą ir pažymėjo Vaikų gynimo dieną.

Dėkojame renginio organizatoriams, Priešgaisrinės tarnybos darbuotojams, medikų brigadai, Joniškio savivaldybės atstovams už praktinius užsiėmimus ir malonią šventę.

Gražios, šiltos, saulėtos ir saugios vasaros.
Progimnazijos direktorė

Edukacinė pamoka – „Kiaušinių marginimas vašku“

Kovo 16 dienos popietę į edukacinę pamoką apie kiaušinių marginimą vašku susirinko ne tik 2 b klasės mokiniai, bet ir jų tėveliai.Vaikai juos pasveikino velykinėmis dainelėmis. Mokytoja Ugnė papasakojo apie velykinių kiaušinių marginimo tradicijas, supažindino su raštų įvairove. Pamokė, kaip nusivaškuoti kiaušinėlį.

Darbo, įspūdžių, geros nuotaikos, džiaugsmingo bendradarbiavimo pakako visiems.

Su gimtadieniu, Lietuva!

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ją, Mato Slančiausko progimnazijos mokiniai ir mokytojai šventė drauge su Joniškio bendruomene prie Nepriklausomybės paminklo. Graži diena, puiki nuotaika, poezijos eilės, gėlių puokštės, sveikinimai – visą tai kėlė mumyse pasididžiavimą sava Tėvyne, jos žmonėmis.

Tačiau ši prasminga šventė nesibaigė vien vasario 16-ja. Lietuvos gimtadienis tęsėsi jau progimnazijos aktų salėje. Vasario 18-ja 6-8 klasių mokiniai ir mokytojai rinkosi į nuotaikingą nusipelniusio šokio teatro „Baltoji paukštė“ koncertą. Svečiai iš kovojančios Ukrainos, Donecko srities, puošniais rūbais, nuotaikingais šokiais ir skambiomis dainomis perteikė mums savo šalies kultūrą, žodžio skambumą, nacionalinį temperamentą. Mokyklos šokių studijos „Kibirkštėlė“ kolektyvas svečiams ir mums parodė keletą smagių Lietuvių liaudies šokių. Įvyko tikrai prasminga pilietinė dviejų šalių šventė – popietė. Savo posmais, mintimis, šokiais, dainomis svečiai nukėlė mus į saulėtą Ukrainą, į daugiatautę kultūrą prie Azovo jūros. Mes papasakojome, kuo gyvena Lietuvių tauta prie Baltijos jūros. Išsiskyrėme, kaip geri draugai. Mus džiugina, kad svečiai iš Ukrainos įvertino mūsų vaišingumą, lietuvišką virtuvę, liko sužavėti progimnazijos aplinka, kabinetais.

Dėkojame Joniškio ROTTARY klubui už galimybę nupinti draugystės vainiką Lietuvos gimtadienio šventei.

Popietė su psichologu Evaldu Karmaza

„Mokomės visą gyvenimą…“ – šis teiginys labai tinka progimnazijos mokytojų kolektyvui. Iki šiol mokytojai daugiau gilinosi į savų kompetencijų, kaip dalykų mokytojų, sritį. Seminarų, konferencijų metu buvo ieškoma atsakymų į klausimus: kokia gi ta šiuolaikinė pamoka? Kaip sudominti mokinį pamokoje? Kokiais darbo metodais kelti mokinio motyvaciją, norą dirbti pamokoje ir siekti savo asmeninės pažangos? Tačiau praktinė veikla įrodė, kad net patys geriausi ketinimai ne visada būna sėkmingi.

Tad vieną vasario mėnesio popietę progimnazijos mokytojai gausiai rinkosi į seminarą – susitikimą su psichologu Evaldu Karmaza. Kolektyvą domino klasės valdymo, konfliktinių situacijų sprendimo klausimai, bendravimo su Z kartos mokiniais kelias. Lektorius nepamokslavo, nekalbėjo knyginėmis frazėmis, o, atrodo, persikūnijo į mūsų klases, į tipines paauglių situacijas, mokytojo sielą ir drauge su mumis gyveno tuo kasdieniniu progimnazijos gyvenimu. Paliesta eilė klausimų, išnagrinėta įvairiausių situacijų, mokinių problemų, pateikta praktinių patarimų, kuriuos su malonumu jau taikome savo darbe. Įvakarojo, bet nuovargio nebuvo. Gal todėl, kad pokalbis vyko mums opia ir įdomia tema, gal todėl, kad kiekvienas buvome pasiruošęs čia ir dabar eiti į klases ir atverti savo gyvenimišką patirtį bendravimui su mokiniais, auklėtiniais. Suprasti, išklausyti mokinį, atrasti kelią į jo širdį, įgauti pasitikėjimą ir pritaikyti tą vienintelį raktą, kuris tiktų tik jam – tai nėra lengvas kelias, bet tuo ir prasmingas MOKYTOJO darbas, nes šiandien mes dažnai susiduriame su savo mokiniais, kurie „tenori būti stipriai ir šiltai apkabintais“.

Už šį susitikimą esame dėkingi sveikatos biuro direktorei Linai Martinaitienei.