Mokymasis keliaujant – ir įdomus, ir prasmingas

Kiekvieną pavasarį visos klasės rengia būsimų edukacinių išvykų planus. Norisi kuo daugiau sužinoti ir patirti, kuo daugiau išmokti ne tvankiose, vasaros karščiu alsuojančiose klasėse, bet lankant muziejus ar kitus išskirtinius Lietuvos kampelius. 8 b ir 7a klasių moksleiviai šį pavasarį tyrinėjimo objektu pasirinko Kauną ir jo apylinkes. Kartu su auklėtojomis nuspręsta aplankyti didžiojo Lietuvos dainiaus Maironio muziejų Kaune, IX-ąjį fortą, o kelionės pabaigoje išbandyti savo drąsą nuotykių parke „Lokės pėda“.

Kelionės diena pasitaikė puiki, nuteikianti įvairiapusei veiklai. Vos įžengę pro Maironio lietuvių literatūros muziejaus duris, moksleiviai nusiteikė netradicinei pamokai, kurios metu, išklausę gidės pasakojimą apie Maironio namų interjerą, bendravimą su artimaisiais ir asmeninį gyvenimą, jie turėjo atlikti ir tam tikras užduotis: muziejaus ekspozicijoje rasti nuotraukose užfiksuotus objektus, užpildyti tuščias vietas biografiniuose tekstuose. Moksleivių grupelės entuziastingai ėmėsi darbo ir daugelį užduočių įveikė sėkmingai. Tokia pažintis su žymiojo poeto gyvenimu neatrodė nei nuobodi, nei varginanti.

Istorijos žinių moksleiviai sėmėsi IX-ajame forte. Gidė supažindino su šio forto paskirtimi, paaiškino, kaip jis buvo statomas ir naudojamas. Mokiniai apėjo gynybinio statinio požemius, išsiaiškino, kaip buvo ginamasi nuo priešų, susipažino su ekspozicijoje esančiais ginkluotės pavyzdžiais. Skaudžiausios šalies gyvenimo akimirkos, užfiksuotos nuotraukose ir meno kūriniuose, pasakojo apie tautos genocidą: trėmimą į Sibirą, kalinimą ir kankinimą, masinius šaudymus. Asmeniniai daiktai, nuotraukos ir dokumentai liudijo apie žydų tautos naikinimą. Visa tai privertė susimąstyti, koks sudėtingas mažos tautos gyvenimas ir koks svarbus kiekvieno žmogaus pasirinkimas.

Fizinių įgūdžių lavinimas – taip pat svarbi ugdymo dalis, todėl moksleiviai noriai išbandė savo jėgas sudėtingose, dėmesio koncentracijos bei drąsos reikalaujančiose nuotykių parko trasose. Tie, kas greičiausiai įveikė aukščio baimę, nepaprastą malonumą patyrė skriedami oru nusileidimo trasose.

Tradicinė kelionės pabaiga – apsilankymas prekybos centre, pareikalavo matematikos žinių, nes reikėjo kaip galima geriau panaudoti dar likusius pinigus…

Taigi drąsiai galime teigti, jog kelionės yra kur kas malonesnė mokymosi forma. Tiesa, nemažai ir kainuojanti.

Neįprastas pamokų tvarkaraštis

savaitgalis-kaimynineje-latvijoje-rundale-ryga-sigulda-su-nakvyne-rygos-centre-57-19680-lt-790x363Gegužės 25-ąją penktokų laukė neįprastas pamokų tvarkaraštis. Pirmoji pamoka – geografija. Keliaudami į Rygą mokiniai sužinojo, kokia Latvijos geografinė padėtis, kuo šios šalies klimatas, augalija ir gyvūnija panaši į Lietuvos. Antroji pamoka – gamta. Vaikai lankėsi zoologijos sode, stebėjo gyvūnus, mokėsi naudotis geografiniu žemėlapiu. Trečioji pamoka- istorija. Penktokėliai aplankė Rygos senamiestį, išgirdo daug įdomių pasakojimų ir legendų. Kelionėje vaikai praktiškai pritaikė užsienio kalbų žinias. O kokia gi diena be nuotykių ir linksmybių? Lido pramogų parke gerų emocijų pasisėmėme visai vasarai. Džiugu mokytis ir pažinti pasaulį kitaip.

KULDYGA – RIEŽUPĖ – VENTSPILIS

Ryte 6a ir 7b klasės mokiniai išvyko į Latvijos Kuržemę. Pirma stotelė kelionėje- Kuldyga. Aplankėme plytinį – arkinį tiltą per Ventos upę ir plačiausią Europoje krioklį (249 m.). Iš Kuldygos miško keliu pajudėjome link Riežupės. Riežupėje smėlio urvai – 2,5 km. ilgio labirintas 8 metrų gylyje po žeme. Vaikščiojome požeminiu 460 m. ilgio tuneliu, kurio labirintai, kaip pasakojo turi keistų galių.

Po to pasukome į Ventspilį. Apsilankėme naujame žinių ir technologijų muziejuje DEMOCENTRE. Tai interaktyvaus mokslo ir technologijų centras. Jis skirtas smalsiems, aktyviems ir lakios vaizduotės lankytojams. Čia dalyvavome automobilių lenktynėse, sprendėme mokslo paslaptis, minties galia stengėmės išgelbėti pasaulį, įsijausti į šalies valdytojo pareigas, “pakelti” CO2 taršą, o taip pat gavome teigiamų emocijų visai dienai.

Toliau mūsų laukė pasiplaukiojimas turistiniu laivu Ventos upės delta iki pat Baltijos jūros. Turėjome nepakartojamą galimybę apžvelgti Ventspilio miestą ir laivų uosto gamybinę veiklą. Toliau laukė pažintis su Ventspiliu, susipažinome su Ventspilio „Karvių paradu“, Ventspilio fontanais, gėlynais, kopėme į apžvalgos bokštą. Pavargę, bet pilni emocijų vakare pasukome į namus.

Edukacinis užsiėmimas „Velykų belaukiant“ Gasčiūnų amatų centre

Šeštadienio rytą 2a kl. mokiniai ir jų tėveliai, vadovaujami mokytojos Irenos Katinienės, išvyko į Gasčiūnų amatų centrą. Atvykusius svetingai pasitiko tautiniais rūbais apsirengusi Teresėlė. Amatų centre dirbanti Gustuko mamytė Jurgita Benienė mokė mus, kaip iš molio reikia nusilipdyti angeliuką.Molio gabalėlis pakluso mūsų rankoms ir netrukus gražiausi angeliukai išsirikiavo ant stalo, kurie vėliau „nukeliavo“ į degimo krosnį.

Darbuotoja Teresėlė supažindino su amatų centro patalpomis,parodė centre iš molio pagamintus įvairiausius dirbinius, papasakojo apie amatų centro atsiradimo istoriją.

Visi laukiam gražių ir smagių švenčių Velykų. Keramikos mokytoja Jurgita vaikučius pamokė, kaip nudažyti iš molio pagamintas vištytes, o tėvelius – margučius. Spalvingus savo gaminius parsivežėme namo, kuriais pasipuošime namus artėjant Velykų šventei.

Teresėlė nuvedė į muziejų. Ji supažindino su eksponatais. Mokiniai pamatė, kad muziejuje labai daug surinkta iš aplinkinių kaimų įvairiausių senovinių daiktų. Jų esama net virš tūkstančio.

Sugrįžus iš muziejaus vadybininkė Giedrė pakvietė prie mėtų arbatos puodelio, o mamytės ir tėveliai vaikučius vaišino pyragėliais.

Laikas visiems drauge prabėgo nepastebimai greitai. Su gera nuotaika visi grįžome namo.

EDUKACINĖ PAMOKA „PROSENELIŲ PALIKIMAS“

2a klasės mokiniai kartu su mokytoja Irena Katiniene lankėsi Joniškio istorijos muziejuje. Muziejaus darbuotoja papasakojo ir parodė mokiniams nematytų ir keistų daiktų, kuriuos kažkada naudojo mūsų proseneliai. Ugdytiniai pamatė verpimo ratelį, kuriuo prosenelė verpdavo vilnas. Geldą – tikusią daug kam, net ir baltiniams skalbti, medinę kultuvę, sviestui mušti – muštuvį, žibalinę lempą, spragilą, pjautuvą, kuriuo vyrai rugius pjaudavo.

Antrokai susidomėję apžiūrinėjo įvairius lygintuvus, juos pakilnoję pastebėjo, kad moterims lyginti drabužius buvo nelengva, nes jie sunkūs. Apžiūrėję kraičių skrynią, muziejininkė išdavė paslaptį, kodėl, kai kurių merginų, kraičių skrynios buvo žymiai sunkesnės.

Sugrįžę į klasę, mokinukai pasidalino įspūdžiais, patirtais edukacinėje pamokoje ir sužinojo, kad prosenelių gyvenimas buvo sunkus, nes ūkyje reikėjo daug dirbti.

Psl. 1 iš 141234567...Pask.